Premjeras Balsiuose

Premjeras, nenorintis įteisinti kaštų ir naudos analizės, rugsėjo pirmąją lankėsi Balsių mokykloje. Simboliška:)

Kontrolierius: vilniečiai už Balsių mokyklą permokės 82 mln. litų
Atnaujinta liepos 21 d. 10.45 val., Ieva Urbonaitė, www.DELFI.lt
2010 liepos mėn. 20 d. 16:28
http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=34663617

Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus Šarūno Skučo skaičiavimais, už pradėtą statyti Balsių mokyklą vilniečiai per 25 metus permokės 82 mln. litų arba ši suma sudarys konkurso laimėtojų viršpelnį. Vilniaus miesto savivaldybės specialistų teigimu, mokyklos statybos ir priežiūros kaina yra optimali, o skaičiavimai, kuriuos pateikia kontrolierius - spekuliatyvūs ir tendencingai interpretuojami.

Pagrįsdamas savo teiginį, kontrolierius pateikė skaičiavimus. Š. Skučo duomenimis, UAB „Merko statyba“ ir E.L.L. Kinnisvara AS konsorciumas savivaldybei pasiūlė daugiau nei 8 mln. litų mokyklos statybos kainą, pabrėždamas, jog minėta suma turi būti mokama kiekvienais metais, 25 metus, todėl visa mokyklos kaina viršys 202,3 mln. litų.

„Į šią sumą įeina ne vien statybų kaina, bet ir viso gerbūvio, mokymo priemonių, komunalinių paslaugų ir kt. išlaidos. Tarp jų daugiau nei 3,7 mln. litų be PVM kapitalo (projekto finansavimo) kaštai (beveik 4,532 mln. litų su PVM), tik keista, kad finansavimo kaštams dar turėsime mokėti ir PVM), t.y. šie kaštai sudaro daugiau nei pusę viso projekto kainos“, - pabrėžia kontrolierius.

Pasak jo, minėti beveik 4,532 mln. litų yra procentas nuo tos sumos, kurią įmonė iš karto investuos į statybas bei gerbūvį, ir kuri bus Savivaldybės išmokėta tik vėliau.

Š. Skučo žodžiais, tai kaina, kurią turime sumokėti už tai, kad ne iš savo ar pačios pasiskolintų lėšų Savivaldybė stato šį projektą: konkursą laimėjęs konsorciumas pats pritraukia lėšas mokyklos statybai, o Savivaldybė apmoka jo patiriamas išlaidas dėl šių lėšų pritraukimo ar akcininkų nuosavybės panaudojimo statyboms.

Įspūdingi procentai

„Nuo kitų prekių ar paslaugų suteikimo nereikia skaičiuoti finansavimo kaštų, kadangi šios išlaidos patiriamos ne iš karto, o kiekvienais metais, ir joms sukurti patirti kaštai nėra ilgalaikė investicija. Pagal Sutartį statybos ir įrengimo kaina nurodyta 1 273 893 93 lito be PVM kasmet 25 metus, todėl visa statybos kaina yra 31 847 348,25 lito be PVM, arba 38 535 291,38 lito su PVM. Tokiu būdu finansavimo kaštai sudaro apie 12 nuošimčių nuo investicijų“, - aiškino Š. Skučas, pridurdamas, jog tai dar ne viskas.

Anot savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vadovo, visi žinome, kad kreditorius palūkanas skaičiuoja tik nuo likusio negražinto likučio, kuris sugrąžinus dalį paskolos mažėja.

„Vietoje per 25 metus susidarysiančių 113 mln. litų finansavimo kaštų, bankas paskaičiuotų tik apie 60 mln. litų palūkanų. Tokiu būdu turime jau ne 12 nuošimčių finansavimo kaštus, tačiau pakankamai įspūdingus net ir krizės laikais beveik 23 nuošimčius, - atkreipė dėmesį kontrolierius. - Be abejo, kaip savivaldybei, tai yra tikrai labai daug, nes ji galėtų pasiskolinti tokias lėšas gal būt už 3 proc. metinių palūkanų, t. y. apie 3,4 mln. litų kasmet pigiau, nei turėsime mokėti pagal sutartį“.

Mokykla gali „pakibti ore“

Š. Skučas identifikavo dar vieną pasislėpusią galimą problemą: kas bus, jei konsorciumo dalyviai įkeis mokyklą, pasiskolins jos statybai pinigų, o per 25 metų laikotarpį nespės padengti paskolos ir mokykla liks įkeista?

Pasak jo, remiantis sutartimi, gali būti įkeistas tiek sklypas, tiek mokykla, tiek turto nuosavybės teisę turinčios įmonės akcijos, tiek ir visi būsimi mokėjimai pagal šią sutartį.

„Jei susidarys minėta situacija, visa mokykla „pakibs ore“, Savivaldybė negalės perimti teisių į ją, o kreditoriai reikalaus arba Savivaldybei padengti trūkstamą paskolos dalį, arba mokykla turėtų būti parduodama. Bet tai tik teorinė galimybė, jei konsorciumo dalyviai piktybiškai nevykdytų įsipareigojimų kreditoriui, arba jei nebeturėtų tam finansinių galimybių“, - sakė kontrolierius.

Racionaliau nuomoti

Pastato naudotojai (nuomininkai) nesuka galvos, iš kokių pinigų pastato savininkas jį pastatė bei įrengė, ir kokia tų pinigų kaina. Nuomininką domina tik jo kas mėnesį sumokamos nuomos kaina.

Š. Skučo nuomone, tai galėtų būti analogas ir Balsių mokyklos projekto atvejui. Mokyklą galėtų statyti privatūs verslininkai iš nuosavų lėšų, o Savivaldybė ją nuomotųsi.

„Tarkime mokykla sudarytų 10 000 kvadratinių metrų, o vieno nuomos kaina sudarytų 30 litų per mėnesį su PVM. Tokiu būdu mokykla miestui kainuotų 3,6 mln. litų per metus, dar papildomai tektų pirktis aptarnavimo paslaugas bei susimokėti komunalinius mokesčius. Ir viskas. Dabar gi statytojai nurodo ūkio priežiūros ir administravimo išlaidas 999 986,70 lito be PVM, arba apie 1,2 mln. litų su PVM. Taigi nuomos atveju, metinė mokyklos pastato naudojimo kaina Savivaldybei sudarytų kaip nuomos mokesčio bei ūkio priežiūros ir administravimo sąnaudų suma, o būtent viso labo tik apie 4,8 mln. litų vietoj dabartinių beveik 8,1 mln. Litų“, - skaičiavo kontrolierius.

Pigesnių variantų nerado

Apie vilniečiams brangiai kainuosiantį projektą prabilęs kontrolierius priminė, jog šiandieninėje situacijoje Savivaldybė skolintis Balsių mokyklos statybai negali, o konkurso laimėtojas pasiūlė mažiausią kaina.

„Todėl ko gera kitų pasirinkimų Savivaldybės taryba ir neturėjo, kaip tik dabartinį priimtą sprendimą, tačiau tokia situacija padiktavo tai, kad mes visi turėsime susimokėti minėtą apie 82 mln. litų „baudą“, - konstatavo Š.Skučas.

Paviešindamas abejones kontrolierius pabrėžė, kad jo kritika nėra skirta Vilniaus miesto tarybos sprendimui pasirašyti Balsių mokyklos statybos, ūkio priežiūros ir administravimo sutartį, nes „ši mokykla turbūt yra būtina, o viešojo pirkimo laimėtojas atrinktas kaip pasiūlęs mažiausią kainą, todėl pigesnių alternatyvų Savivaldybė ko gera šiuo metu ir neturėjo“.

V. Navickas: pasirinktas racionaliausias sprendimas

DELFI komentuodamas kontrolieriaus skaičiavimus, Vilniaus meras Vilius Navickas priminė, jog Balsių mokyklos statybos vietos bendruomenė laukia daugiau nei 10 metų.

Savivaldybės vadovo nuomone, miesto taryba priėmė racionaliausią sprendimą, nes mokyklai nuomojant jau pastatytas patalpas 1 kvadratinis metras kainuotų ne 30 litų, o dvigubai daugiau, nes dar 30 litų tektų mokėti už kiekvieno kvadratinio metro įrangą ir šildymą. Tai, V. Navicko teigimu, per didelė kaina.

Bankai nepanoro dalytis rizika

„Į Balsių mokyklos kainą – apie 50 Lt per mėnesį už kvadratinį metrą – įskaičiuotos visos įmanomos mokyklos statybos ir priežiūros išlaidos: pastato ir aplinkos pilnas įrengimas ir priežiūros darbai visą sutarties laikotarpį, baldai ir kitas ugdymui būtinas inventorius, bibliotekos, valgyklos įrengimas, sporto ir poilsio erdvių statyba, visi komunaliniai mokesčiai, apsauga, draudimas ir kiti kaštai. Savivaldybė bus atsakinga tik už ugdymo organizavimą“, - sakė Savivaldybės Investicinių projektų skyriaus vedėja Rasa Cibulskienė.

Specialistės teigimu, su konkurso laimėtoju suderėta kaina nėra maža, nes bankai ar kitos kredito institucijos nepanoro su investuotojais dalintis rizika, o projekto finansavimui bus panaudotos UAB „Merko statyba“ kompanijos lėšos.

Balsių mokykla bus pirmoji Lietuvoje švietimo įstaiga, pastatyta pagal viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo principus, ir pirmoji nuo nepriklausomybės atkūrimo Vilniuje pastatyta nauja mokykla.

Pasak savivaldybės, lyginant šio konkurso metu gautus pasiūlymus su pasiūlymais, gautais 2008 metais, projekto kaina sumažėjo per pusę.